Teisė ir viešosios paslaugos

Kada Lietuva įstojo į Europos Sąjungą: data ir svarbūs skirtumai

Lietuvos narystės ES data, kelias nuo paraiškos iki stojimo ir aiškus ES, NATO, Šengeno bei euro įvedimo datų palyginimas.

DI iliustracija: Lietuvos ir Europos Sąjungos stalinės vėliavėlės bei tuščias kalendorius.
DI sukurta simbolinė iliustracija.

Lietuva į Europos Sąjungą įstojo 2004 m. gegužės 1 d. Tai narystės pradžios data. Jos nereikia painioti su 2003 m. referendumu, 2007 m. prisijungimu prie Šengeno erdvės ar 2015 m. euro įvedimu. Šie įvykiai susiję su Lietuvos integracija Europoje, tačiau žymi skirtingus sprendimus.

Kokią datą rašyti trumpame atsakyme?

Jei klausimas skamba „kada Lietuva tapo ES nare?“, pakanka atsakymo 2004 m. gegužės 1 d. Šią datą vienodai nurodo Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje, Lietuvos nuolatinė atstovybė ES ir oficialus Europos Sąjungos Lietuvos profilis. Tai nėra vien šventinio renginio data: nuo jos Lietuva laikoma Sąjungos valstybe nare.

Trumpam mokymosi atsakymui tinka sakinys: „Lietuva Europos Sąjungos nare tapo 2004 m. gegužės 1 d., per didįjį Sąjungos plėtros etapą.“ Jeigu užduotyje prašoma paaiškinti kelią į narystę, vien datos neužteks – reikės atskirti paraišką, derybas, sutartį ir jos įsigaliojimą.

Kaip Lietuva priėjo prie narystės?

Kelias truko ne vienus metus. 1995 m. birželio 12 d. pasirašyta Europos, arba asociacijos, sutartis. Tų pačių metų gruodį Lietuva pateikė paraišką tapti ES nare. Šiame etape šalis dar nebuvo visateisė Sąjungos narė: buvo kuriamas teisinis ir politinis pagrindas integracijai.

Oficialios derybos dėl narystės prasidėjo 2000 m. vasario 15 d. Jos baigtos 2002 m. Derybos buvo pasirengimo dalis, todėl jų pradžia ar pabaiga taip pat nėra teisingas atsakymas į klausimą apie narystės įsigaliojimą. 2003 m. balandžio 16 d. Atėnuose pasirašyta stojimo sutartis; Lietuva nare tapo kitais metais.

Praktiškas būdas susidėlioti chronologiją – prie kiekvienos datos užrašyti veiksmažodį: pateikė paraišką, pradėjo derybas, pasirašė sutartį, tapo nare. Taip lengviau pastebėti, ar šaltinyje kalbama apie siekį įstoti, ar jau įvykusią narystę.

Kodėl minimi ir 2003 metai?

2003 m. vyko referendumas dėl Lietuvos narystės ES. Europos Komisijos atstovybės santraukoje nurodoma, kad už narystę pasisakė 91,07 proc. rinkėjų, o dalyvavo 63,37 proc. Tai skirtingi rodikliai: pritarimo dalis nėra visų teisę balsuoti turėjusių Lietuvos gyventojų dalis.

Referendumas išreiškė rinkėjų apsisprendimą dėl narystės. Tačiau balsavimo faktas nereiškia, kad Lietuva tą pačią dieną tapo ES nare. Istorinį pasakojimą naudinga skaityti kaip atskirus etapus: visuomenės sprendimas ir stojimo procedūros vedė prie 2004 m. gegužės 1 d. pradėtos narystės.

ES, NATO, Šengenas ir euras: keturios datos

Skirtingi Lietuvos tarptautinės integracijos etapai
Įvykis Data Ką ji žymi?
Narystė NATO 2004-03-29 Prisijungimą prie atskiro gynybos aljanso
Narystė ES 2004-05-01 Tapimą Europos Sąjungos valstybe nare
Šengeno erdvė 2007-12-21 Prisijungimą prie Šengeno erdvės
Euro įvedimas 2015-01-01 Bendros valiutos naudojimo pradžią

Lietuva į NATO ir ES įstojo tais pačiais metais, bet ne tą pačią dieną. NATO yra atskira organizacija; jos narystės data negali pakeisti ES datos. Mokantis verta iš pradžių įvardyti organizaciją, tada datą, o ne įsiminti vien skaičių „2004“.

Ar įstojus į ES iškart atsirado euras ir Šengenas?

Ne. Narystė ES, dalyvavimas Šengeno erdvėje ir euro zonos narystė nėra tas pats statusas. Lietuva ES nare tapo anksčiau, negu prisijungė prie Šengeno ir įsivedė eurą. Oficialus ES šalies profilis šiuos tris statusus pateikia atskirai – tai patogus pirmas šaltinis datoms sutikrinti.

Europos Centrinio Banko paaiškinime nurodoma, kad nauja ES valstybė narė euro neįsiveda automatiškai stojimo dieną. Lietuvoje iki 2015 m. buvo naudojamas litas. Šiame straipsnyje svarbus chronologinis skirtumas; išsamų valiutos pakeitimo paaiškinimą rasite gide apie euro įvedimą Lietuvoje.

Kaip patikrinti datą ir nesupainioti šaltinių?

  1. Perskaitykite visą klausimą: „įstojo“, „pasirašė sutartį“ ir „balsavo referendume“ nėra tas pats.
  2. Rinkitės institucijos chronologiją: oficiali atstovybė ar ES šalies profilis aiškiai įvardija įvykį.
  3. Atskirkite antraštės datą nuo istorinės datos: straipsnio paskelbimo metai gali būti gerokai vėlesni.
  4. Prie procento užrašykite, ką jis matuoja: dalyvavimą ar pritarimą narystei.
  5. Cituokite konkretų puslapį: mokykliniame darbe nurodykite šaltinio pavadinimą ir tikrinimo datą.

Greita savikontrolė: jeigu radote 2015 m. sausio 1 d., tikrinate euro, o ne stojimo į ES datą. Jeigu radote 2003 metus, pasitikrinkite, ar tekste kalbama apie sutartį arba referendumą. Tai padeda ištaisyti klaidą neperrašant visos chronologijos.

Dažni klausimai

Su kiek šalių Lietuva įstojo į ES?

2004 m. gegužės 1 d. prisijungė dešimt valstybių, įskaitant Lietuvą. Vadinasi, kartu su Lietuva įstojo dar devynios šalys.

Ar pakanka parašyti tik „2004 metais“?

Metai teisingi, bet kai prašoma tikslios datos, rašykite 2004 m. gegužės 1 d. Taip atsakymas bus aiškus ir nesupainiojamas su NATO naryste.

Šaltiniai

Buvo naudinga? Pasidalink.