Kasdienybė ir kalendorius

Nuo kada ilgėja dienos: 2026 metų data ir pokytis po saulėgrįžos

Kada po žiemos saulėgrįžos pradeda ilgėti dienos, kiek šviesos prisideda Vilniuje ir kodėl rytais dar gali būti tamsiau.

Žema žiemos Saulė virš apsnigto lauko ir medžių juostos.
Originali DI sukurta redakcinė iliustracija.

Nuo kada Lietuvoje pradeda ilgėti dienos?

Dienos pradeda ilgėti po žiemos saulėgrįžos. 2026 metais ji įvyks gruodžio 21 d. 22:50 Lietuvos laiku, tad gruodžio 22-osios šviesioji paros dalis Vilniuje jau bus truputį ilgesnė. Iš pradžių skirtumas labai mažas: pagal astronominę lentelę pirmąją parą jis nesiekia nė pilnos sekundės. Pastebimo šviesos prieaugio nereikėtų tikėtis jau kitą rytą.

Čia kalbame apie laiką nuo Saulės patekėjimo iki nusileidimo. Tai nėra visa para, kuri kalendoriuje ir toliau turi 24 valandas, ir nėra valandų, kada pro debesis matyti tiesioginė saulė, skaičius. Apsiniaukusi diena gali atrodyti tamsesnė net tuomet, kai astronomiškai ji jau ilgėja.

2026 ir 2027 metų saulėgrįžos datos

Saulėgrįža yra konkretus astronominis momentas. Jo negalima kiekvienais metais prilyginti tai pačiai gruodžio dienai. Vilniaus metų laikų lentelėje pateikiami vietos laikai:

Metai Žiemos saulėgrįža Lietuvos laiku Ką tai reiškia?
2026 Gruodžio 21 d., 22:50 Trumpiausia diena tenka gruodžio 21-ajai.
2027 Gruodžio 22 d., 04:42 Metų data skiriasi; naudokite būtent 2027 m. kalendorių.

Lentelė patikrinta 2026 m. lapkričio 20 d. Abu laikai yra žiemos laiku, EET, todėl jų nereikia dar kartą perskaičiuoti pridedant dvi valandas. Skaitant užsienio šaltinį, pažymėtą UTC, toks perskaičiavimas būtų reikalingas. Saulėgrįžos momentas visai Žemei vienas, tačiau vietos kalendoriaus data ir valanda priklauso nuo laiko juostos.

Kiek diena pailgėja iš karto po saulėgrįžos?

Pažiūrėkime į konkretų pavyzdį. 2026 m. gruodžio Vilniaus Saulės lentelėje pateikiama tokia šviesiosios paros dalies trukmė. Paskutinis stulpelis apskaičiuotas redakcijos, atimant gruodžio 21 d. trukmę:

Data Vilniuje Dienos trukmė Prieaugis nuo gruodžio 21 d.
Gruodžio 21 d. 7 val. 14 min. 7 sek. Atskaitos taškas
Gruodžio 22 d. 7 val. 14 min. 8 sek. Apie 1 sek.
Gruodžio 25 d. 7 val. 14 min. 55 sek. 48 sek.
Gruodžio 28 d. 7 val. 16 min. 52 sek. 2 min. 45 sek.

Trukmės suapvalintos iki sekundžių, todėl pirmasis vienos sekundės skirtumas nėra pažadas, kad tikslus fizinis pokytis lygus vienai sekundei. Svarbi kryptis ir mastas: diena ilgėja, tačiau pradžioje labai lėtai. Vėliau kasdienis prieaugis didėja. Negalima visam laikotarpiui taikyti vienodo skaičiaus, pavyzdžiui, sakyti, kad nuo gruodžio 22 d. kasdien prisideda po dvi minutes.

Kodėl rytais dar gali būti tamsiau?

Trumpiausia diena, anksčiausias saulėlydis ir vėliausias saulėtekis nebūtinai sutampa. JAV karinio jūrų laivyno observatorija paaiškina, kad laikrodžio laikas ir regimasis Saulės laikas per metus keičiasi nevienodai. Todėl abu dienos kraštai gali slinkti vėliau net tuomet, kai bendras šviesos tarpas jau pradeda ilgėti.

Pavyzdžiui, Vilniuje gruodžio 21 d. Saulė pagal minutėmis suapvalintą lentelę teka 08:39 ir leidžiasi 15:53, o gruodžio 28 d. – teka 08:41 ir leidžiasi 15:58. Rytas vėlesnis, bet vakare laimima daugiau laiko. Vien saulėtekio stebėjimas todėl dar neatsako į klausimą, ar visa diena ilgėja. Be to, iš suapvalintų valandų ir minučių neišgausite tikslaus sekundėmis pateikto dienos ilgio.

Kas lemia šį pasikeitimą?

Žemės sukimosi ašis yra pasvirusi jos orbitos atžvilgiu. Metų eigoje Šiaurės pusrutulis skirtingai atsisuka į Saulę, todėl kinta jos kelias virš horizonto. Po gruodžio saulėgrįžos Lietuvoje dienos šviesai tenkantis laikas didėja iki vasaros saulėgrįžos, vėliau vėl mažėja. USNO orbitos paaiškinimas ir NASA metų laikų apžvalga padeda atskirti šį reiškinį nuo klaidingos minties, kad žiemą Žemė tiesiog būna toliausiai nuo Saulės.

Pietų pusrutulyje tuo metu vyksta priešingas sezoninis pokytis. Australijoje gruodžio saulėgrįža siejama su vasara. Todėl internete rastos formuluotės apie ilgėjančias ar trumpėjančias dienas visada turi būti siejamos su vietove ir pusrutuliu.

Kaip pasitikrinti savo miestą

  1. Pasirinkite vietovę: Vilniaus laikų neperkelkite pažodžiui Klaipėdai ar kitam miestui.
  2. Patikrinkite metus ir mėnesį: sena gruodžio lentelė gali rodyti kitą saulėgrįžos datą.
  3. Skaitykite trukmės stulpelį: palyginkite kelias datas, o ne tik vakaro laiką.
  4. Atskirkite dieną nuo sutemų: po saulėlydžio dar kurį laiką nebūna visiškai tamsu.
  5. Planuokite su atsarga: miškas, aukšti pastatai ir debesys lemia, kiek šviesos realiai turėsite pasirinktoje vietoje.

Jeigu planuojate pasivaikščiojimą ar darbą lauke, remkitės konkrečios dienos vietos saulėlydžiu ir realiomis sąlygomis. Astronominis kalendorius nėra orų prognozė. Ilgėjanti diena taip pat nereiškia, kad iš karto prasidės atšilimas: Saulės kelio pokytis ir konkrečios savaitės temperatūra nėra tas pats rodiklis.

Dažniausi klausimai

Ar dienos pradeda ilgėti tik po Kalėdų?

Ne. Pokytis prasideda po žiemos saulėgrįžos. Per Kalėdas jis dar mažas, todėl kasdienybėje gali atrodyti, kad niekas nepasikeitė.

Ar gruodžio 13 d. jau ilgėja visa diena?

Nebūtinai. Anksčiausias saulėlydis gali pasitaikyti prieš saulėgrįžą, bet vėlesnis saulėtekis tuo metu dar trumpina bendrą dienos trukmę.

Ar laikrodžių persukimas pailgina dieną?

Ne. Pasikeičia laikrodžio rodomos saulėtekio ir saulėlydžio valandos, tačiau pats šviesos tarpas dėl to nepadidėja. Apie galiojančią tvarką skaitykite laiko keitimo paaiškinime.

Buvo naudinga? Pasidalink.