Kas yra dinamika fizikoje?
Dinamika – mechanikos dalis, tirianti kūnų judėjimą ir jo ryšį su veikiančiomis jėgomis. Ji padeda paaiškinti, kodėl kūnas pradeda judėti, greitėja, lėtėja arba keičia kryptį. Pagrindinis mokyklinės dinamikos klausimas: kaip kūną veikiančių jėgų suma susijusi su jo pagreičiu?
Pavyzdžiui, norint aprašyti, kur vežimėlis bus po kelių sekundžių, reikia žinoti jo judėjimą. Norint suprasti, kodėl tas judėjimas keičiasi, nagrinėjamos traukos, trinties ir kitos jėgos bei vežimėlio masė. Dinamikos ir kinematikos skirtį taip pat aiškina Fizikos Olimpo paskaitų konspektas.
Toliau kalbama apie klasikinę mechaniką ir įprastus, gerokai mažesnius už šviesos greitį judėjimo greičius. Plačiau žodis „dinamika“ gali reikšti įvairių reiškinių kitimą laike, pavyzdžiui, kainų ar gyventojų skaičiaus dinamiką. Tokiame kontekste jis ne visuomet reiškia fizikos uždavinį.
Dinamika, kinematika ir statika: ką jos nagrinėja
| Sritis | Pagrindinis klausimas | Pavyzdys |
|---|---|---|
| Kinematika | Kaip kūnas juda? | Koks dviračio greitis ir kiek kelio jis nuvažiuos? |
| Dinamika | Kaip judėjimo kitimas susijęs su jėgomis? | Kaip pasikeis dviračio pagreitis stipriau minant ar stabdant? |
| Statika | Kokiomis sąlygomis kūnas yra pusiausvyroje? | Kodėl lentyna su knygomis lieka ramybės būsenoje? |
Judėjimą visada aprašome pasirinktos atskaitos sistemos atžvilgiu. Tai pabrėžia Visuotinės lietuvių enciklopedijos judėjimo aprašymas. Ant traukinio staliuko gulintis puodelis gali nejudėti vagono atžvilgiu, bet judėti Žemės paviršiaus atžvilgiu. Todėl prieš skaičiuodami įvardykite, kieno atžvilgiu matuojate judėjimą.
Pusiausvyros uždaviniuose taip pat nagrinėjamos jėgos. Vien jų buvimas nereiškia, kad kūnas turi greitėti: atskiros jėgos gali viena kitą atsverti. Sudėtingesniems kūnams svarbūs ir jėgų sukimo momentai, tačiau paprastą tiesiaeigio judėjimo pavyzdį pradėsime nuo jėgų sumos.
Trys Niutono dėsniai paprastais žodžiais
NASA pateikia tris klasikinius judėjimo dėsnius. Mokykliniuose uždaviniuose juos taikome inercinėje atskaitos sistemoje – tokioje, kurioje kūnas be atstojamosios išorinės jėgos nekeičia savo greičio.
Pirmasis dėsnis: kai išorinių jėgų suma lygi nuliui, kūnas lieka ramybės būsenoje arba juda tiesiai pastoviu greičiu. Tai inercija. Slystantis daiktas kasdienybėje sustoja dėl trinties, o ne todėl, kad judėjimas būtinai „išsenka“. Šį skirtumą išsamiau nagrinėja OpenStax pirmojo dėsnio skyrius.
Antrasis dėsnis: pastovios masės kūno pagreitis priklauso nuo jį veikiančios atstojamosios išorinės jėgos ir masės. Ta pati jėgų suma mažesnės masės kūnui suteikia didesnį pagreitį.
Trečiasis dėsnis: du sąveikaujantys kūnai vienas kitą veikia vienodo dydžio, priešingų krypčių jėgomis. Šios jėgos veikia skirtingus kūnus. Pavyzdžiui, delnas spaudžia sieną, o siena spaudžia delną. Jų negalima laikyti dviem tą patį kūną veikiančiomis ir viena kitą panaikinančiomis jėgomis; tai paaiškina OpenStax trečiojo dėsnio skyrius.
Pagrindinė formulė: jėgų suma lygi masei ir pagreičiui
Vienoje pasirinktoje ašyje pastovios masės kūnui rašome Fatst = m × a, todėl a = Fatst ÷ m. Fatst reiškia ne bet kurią vieną traukimo jėgą, o visų nagrinėjamą kūną veikiančių išorinių jėgų sumos projekciją į tą ašį. Tokį ryšį pateikia antrasis Niutono dėsnis.
| Dydis | Žymėjimas | SI vienetas |
|---|---|---|
| Atstojamoji jėga | F atst | Niutonas, N |
| Masė | m | Kilogramas, kg |
| Pagreitis | a | Metras per sekundę kvadratu, m/s² |
Pagal NIST vienetų lentelę, 1 N = 1 kg · m/s². Todėl niutonus dalydami iš kilogramų gauname m/s². Kilogramai nėra jėgos vienetas: jei sąlygoje pateikta 500 g masė, skaičiavimui ją pirmiausia paverskite 0,5 kg. Greitis matuojamas m/s, pagreitis – m/s²; tai skirtingi dydžiai.
Skaitinis pavyzdys: vežimėlį traukia 10 N jėga
Tarkime, 2 kg masės vežimėlį traukiame horizontaliai į dešinę 10 N jėga, o pasipriešinimo jėga yra 4 N į kairę. Į dešinę pasirinkę teigiamą kryptį, gauname Fatst = 10 − 4 = 6 N. Tada a = 6 N ÷ 2 kg = 3 m/s² į dešinę. Tai redakcijos mokomasis skaičiavimo pavyzdys; jėgos jame laikomos pastoviomis.
Jei vežimėlis iš pradžių nejuda ir šios sąlygos išlieka, per 2 s jo greitis padidėja 3 × 2 = 6 m/s. Jei jis jau juda į kairę, pagreitis į dešinę pirmiausia mažina judėjimo į kairę greitį. Taigi pagreičio kryptis ne visada sutampa su tuo metu turimo greičio kryptimi.
| Pakeista sąlyga | Jėgų suma į dešinę | Pagreitis |
|---|---|---|
| 2 kg, trauka 10 N, pasipriešinimas 4 N | 6 N | 3 m/s² |
| 4 kg, tos pačios jėgos | 6 N | 1,5 m/s² |
| 2 kg, trauka 4 N, pasipriešinimas 4 N | 0 N | 0 m/s² |
Paskutinėje eilutėje pagreitis lygus nuliui, tačiau vien iš to nepasakysite, ar vežimėlis stovi. Jei jis jau judėjo, šio modelio sąlygomis toliau judės tuo pačiu greičiu. Vertikalia kryptimi pavyzdyje pagreičio nėra: atramos reakcija atsveria sunkio jėgą, todėl horizontaliam skaičiavimui jų nepridedame prie 6 N.
Kaip pradėti dinamikos uždavinį ir ko nepainioti
Pirmiausia pasirinkite kūną arba aiškiai apibrėžtą sistemą. Tada išvardykite ją veikiančias išorines jėgas ir pasižymėkite jų kryptis. Pasirinkite ašis, vienetus paverskite į SI sistemą, sudėkite jėgų projekcijas ir tik po to taikykite antrąjį dėsnį. Atsakyme nurodykite ne tik skaičių, bet ir vienetą bei kryptį.
Dažna klaida – į formulę įrašyti 10 N trauką ir pamiršti 4 N pasipriešinimą. Kita – supainioti pagreitį su greičiu. Dar viena – teigti, kad pastovaus dydžio greičiu judantis kūnas niekada neturi pagreičio. Judant apskritimu keičiasi greičio kryptis, todėl pagreitis yra net tada, kai greičio dydis nekinta.
Kasdien dinamiką pastebime stabdant dviratį, stumiant pirkinių vežimėlį ar metant kamuolį. Visais atvejais praverčia tas pats pirmasis klausimas: kurį kūną nagrinėju ir kokios jėgos jį veikia? Vien žodžio „juda“ ar vien išmatuoto greičio priežasčiai nustatyti nepakanka.
Dažniausi klausimai
Ar dinamika yra tas pats, kas judėjimas?
Ne. Judėjimas yra fizikinis reiškinys, o dinamika – jį ir sąveikų poveikį nagrinėjanti mechanikos dalis. Šiame straipsnyje aptariamas klasikinės mechanikos judėjimas.
Ar didesnė jėga visada reiškia didesnį greitį?
Didesnė atstojamoji jėga tai pačiai masei reiškia didesnį pagreitį. Koks bus greitis, dar priklauso nuo pradinio greičio, jėgos krypties ir veikimo trukmės.
Ar nejudantį kūną gali veikti jėgos?
Taip. Ant stalo gulinčią knygą veikia sunkio jėga žemyn ir atramos reakcija aukštyn. Jos atsveria viena kitą. Tai nėra trečiojo dėsnio jėgų pora, nes abi šios jėgos veikia tą pačią knygą.



