Ties pusiauju Žemės paviršius dėl sukimosi juda maždaug 1 670 km/val., o Lietuvoje – apie 960 km/val. Vieną apsisukimą tolimųjų žvaigždžių atžvilgiu planeta atlieka per maždaug 23 val. 56 min. 4 sek. Skaičiai neprieštarauja vienas kitam: pirmieji nusako paviršiaus taško greitį, antrasis – apsisukimo trukmę.
Kodėl ties pusiauju judame greičiau negu Lietuvoje?
Įsivaizduokite gaublį: pusiaujas apjuosia plačiausią jo vietą, o platumos apskritimai artėjant prie ašigalių mažėja. Visi jie vieną ratą užbaigia per tą patį laiką. Didesniam ratui per tą laiką reikia įveikti daugiau kilometrų, todėl jo taškai juda greičiau.
Taigi Žemė skirtingose platumose nesisuka skirtingu apsisukimų dažniu. Keičiasi linijinis greitis – kiek kilometrų taškas nuvažiuotų savo platumos apskritimu per valandą. Kampinis greitis visai planetai beveik vienodas. Paviršius sukasi iš vakarų į rytus, todėl mums Saulė dažniausiai atrodo keliaujanti priešinga kryptimi.
| Platuma | Greitis, km/val. | Ką tai reiškia |
|---|---|---|
| 0° – pusiaujas | 1 674 | Didžiausias platumos apskritimas |
| 45° | 1 184 | Apie 71 % pusiaujo greičio |
| 55° – Lietuvos pavyzdys | 960 | Apie 57 % pusiaujo greičio |
| 60° | 837 | Maždaug pusė pusiaujo greičio |
| 90° – ašigalis | 0 | Idealizuoto paviršiaus taško atstumas nuo ašies lygus nuliui |
Lentelė apskaičiuota pagal toliau pateiktą rutulio modelį; skaičiai suapvalinti iki sveikų kilometrų per valandą. Lietuva nėra viename platumos laipsnyje. Visuotinė lietuvių enciklopedija Vilniui nurodo apie 268,3 m/s, arba 966 km/val. Tai atitinka miesto platumą; 55° eilutė skirta paprastam skaičiavimo pavyzdžiui.
Kaip pačiam apskaičiuoti sukimosi greitį?
Pradėkite nuo paprastos taisyklės: greitis yra kelias, padalytas iš laiko. Pusiaujo ilgis apie 40 075 km, o žvaigždinė para – apie 23,9345 valandos. Padaliję gauname maždaug 1 674,4 km/val. Kasdieniam paaiškinimui šis dydis dažnai suapvalinamas iki 1 670 km/val.
Formulė kitai platumai: v ≈ 1 674,4 × cos(φ), kur φ yra platuma laipsniais, o v – km/val. Skaičiuotuve pasirinkite laipsnių, dažniausiai pažymėtų DEG, režimą. Radianų režimas duotų netinkamą atsakymą.
- Pasirinkite vietos platumą, pavyzdžiui, 55°.
- Apskaičiuokite cos(55°) ≈ 0,5736.
- Padauginkite: 1 674,4 × 0,5736 ≈ 960,4 km/val.
- Norėdami gauti m/s, padalykite iš 3,6: apie 267 m/s.
Šis modelis tinka mokykliniam ir kasdieniam paaiškinimui. Jis neįvertina tikslios Žemės elipsoido formos, aukščio virš jūros lygio ar smulkių sukimosi svyravimų. Todėl jo nereikia pateikti kaip geodezinio matavimo ar konkrečios sekundės rodmens.
Kodėl sakome 24 valandos, jei apsisukimas trumpesnis?
Čia svarbu, su kuo lyginame Žemės padėtį. Žvaigždinė para siejama su tolimojo dangaus atskaitos sistema. Vidutinė saulinė para apibūdina paros ciklą Saulės atžvilgiu ir trunka apie 24 valandas.
Per vieną apsisukimą Žemė dar ir pasislenka savo orbita aplink Saulę. Todėl iki tokios pačios Saulės padėties reikia pasisukti dar truputį. Šiam papildomam posūkiui prireikia maždaug keturių minučių. Tai paaiškina trukmių skirtumą; laikrodžio nereikia kasdien atsukti keturiomis minutėmis.
Kodėl nejaučiame tokio didelio greičio?
Kartu su paviršiumi juda pastatai, žmonės ir didžioji atmosferos dalis. Kūnas nejaučia greičio vien pagal jo skaitinę reikšmę. Geriau pažįstamas pavyzdys – tolygiai važiuojantis traukinys: ant stalo gulintis daiktas nenuslenka vien todėl, kad traukinys važiuoja greitai.
Sukimasis vis dėlto turi fizinių padarinių. Jis prisideda prie skirtumų tarp sunkio ties pusiauju ir ašigaliais, veikia didelio masto oro bei vandens judėjimą. Vadinasi, „nejaučiame kaip staigaus stumtelėjimo“ nereiškia „negalime išmatuoti“.
Ar Žemė visada sukasi vienodai?
Ne visiškai. Atmosferos, vandenynų ir Žemės gelmių procesai gali keisti sukimosi spartą, o potvyninė sąveika svarbi ilgalaikei raidai. NIST pabrėžia, kad trumpalaikiai paros trukmės svyravimai gali skirtis nuo ilgalaikės tendencijos. Vienos trumpesnės dienos negalima paversti išvada, jog visos būsimos dienos trumpės.
Čia pateikti vidutiniai mokomieji dydžiai, o ne šiandienos operatyviniai matavimai. Buitiniam planavimui milisekundžių svyravimai neturi tos pačios reikšmės kaip valandų ar minučių skirtumai.
Dažni klausimai
Ar 107 000 km/val. taip pat yra Žemės sukimosi greitis?
Toks dydis paprastai nusako Žemės skriejimą aplink Saulę. Tai kitas judėjimas; jo negalima sutapatinti su paviršiaus sukimosi greičiu ties pusiauju.
Ar ašigalyje Žemė nesisuka?
Planeta sukasi ir ten. Tačiau idealus taškas ant pačios ašies neaprašo didelio apskritimo, todėl jo linijinis greitis dėl šio sukimosi lygus nuliui.
Kurį skaičių įsiminti?
Pusiaujui – apie 1 670 km/val., Lietuvai – apie 960 km/val., vienam apsisukimui žvaigždžių atžvilgiu – apie 23 val. 56 min.



